išturlos

ìšturlos sf. pl. (1) kas išturlyta: Kažin kokių suplakų ìšturlų (mišrainės) uždėjo, ir valgyk Slm. Kūsakas kumelę papjovė, liepė tave eit su duonos kampeliu ìšturlų dažytų (atsako klausiančiam dažnai „ką sakai?“, dial. „kų sakai?“) Kp.